STALO SERVIRAVIMUI

Indai statomi tiesia linija, truputėlį toliau nuo stalo krašto. Esant įprastiniam serviravimui priešais kiekvieną svečią padedama didelė lėkštė, kuri atlieka padėklo vaidmenį. Ant šios lėkštės dedama užkandžių lėkštė, o jei užkandžių nėra, tuomet iškart sriubos lėkštė. Dėtis salotas ir mėsos asorti ant lėkščių-padėklų – prasto auklėjimo viršūnė. Už lėkštės-padėklo padedamas mažas desertinis šaukštelis saldiesiems patiekalams, dešiniau – taurė vandeniui. Į kairę nuo lėkštės-padėklo padedama maža plokščia lėkštė, į kurią dedama duona, o baigiant pietauti į tą pačią lėkštę dedamos vaisių luobelės. Iš kairės nuo lėkštės-padėklo išdėliojamos šakutės, kurių kiekis priklauso nuo pusryčių, pietų ar vakarienės meniu. Kraštinė šakutė skirta užkandžiams, antra – žuvies patiekalams, artimiausia lėkštei – mėsos patiekalams. Iš dešinės nuo lėkštės-padėklo išdėliojami peiliai. Pats kraštinis – užkandžiams, antras, trumpas ir platus – žuvies patiekalams, artimiausias lėkštei – antriesiems patiekalams.

Norint nepaklysti tarp gausybės peilių ir šakučių, verta prisiminti paprastą taisyklę: pirmiau naudojamas įrankis, esantis toliausiai nuo lėkštės, vėliau artimesnis, dar vėliau – dar artimesnis ir taip toliau iš eilės.

Vietoje specialių šakučių ir peilių žuvies patiekalams galima padėti dvi paprastas šakutes: vieną kairėje, kitą dešinėje. Šakutės turi būti padėtos dantukais į viršų, o peilis – aštriąja puse į lėkštę. Desertiniai įrankiai išdėliojami už lėkštės tokia seka nuo lėkštės link stalo centro: peilis – rankenėle į dešinę, šakutė – rankenėle į kairę, desertinis šaukštas – rankenėle į dešinę. Sulankstyta servetėlė paprastai dedama į gilią arba užkandžių lėkštę. Galima servetėlę padėti ant stalo, į kairę nuo lėkštės, perkėlus lėkštutę duonai kiek toliau nuo stalo krašto. Apie tai, iš kelių patiekalų ruošiami pietūs arba vakarienė, galima nuspręsti pagal serviravimą. Kai ant stalo yra įrankiai sriubai, karštam patiekalui ir desertui, vadinasi, laukia trys patiekalai. Pusryčiaujant ant stalo padedamos tik mažos užkandos lėkštelės. Į jas dedama servetėlė, į dešinę nuo lėkštės – peilis užkandai, į kairę – šakutė. Įstrižai dešinėje nuo lėkštės padedamas puodelis į dešinę atgręžta rankenėle su arbatiniu šaukšteliu, padėtu ant lėkštelės. Už mažos lėkštelės turi būti sviestinė, o iš kairės – duonos lėkštelė. Serviruojant stalą vakariniam kavos gėrimui pyragaičių lėkštelės padedamos taip, kad jų kraštelis sutaptų su stalo kraštu. Kavos puodeliai su lėkštelėmis statomi įstrižai dešinėje nuo pyragaičių lėkštelės. Kavos šaukštelis dedamas į lėkštelę arba greta jos dešinėje. Šaukštelis arba šakutė pyragaičiams dedama į dešinę nuo lėkštelės pyragaičiams, tarp lėkštelės ir puodelio. Jei pyragaičiai vaisiniai, tai reikėtų padėti specialią mentelę, o sausiems – specialias žnyples. Kiekvienam gėrimui - sava taurė arba puodelis Kavą su pienu galima įpilti į didelius porcelianinius puodelius, juodą arbatą – į mažus kavos puodelius. Šaukšteliu pamaišius arbatą arba kavą, šis dedamas ant lėkštelės. Vandenį, sultis, alų, vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus dažniausiai geria tik iš stiklinių (krištolinių) indų. Vyno ir kitų gėrimų taurės turi būti iš permatomo, nespalvoto stiklo. Taurės tūris atvirkščiai proporcingas gėrimo stiprumui: kuo stipresnis gėrimas, tuo mažesnė naudojama taurelė. Lengvus vynus geriausia pilti į dideles taures, stiprius – į mažesnes taureles, o mažiausios taurelės – saldiems ir desertiniams vynams. Šampanui gerti pateikiamos plačios taurės su kojele, konjakui – specialios apvalios į viršų siaurėjančios taurės su kojele, viskiui – aukštos tiesios taurės. Konjaką ir viskį reikia pilti iki trečdalio taurės, vyną – maždaug per centimetrą ar pusantro iki viršutinio taurės krašto. Pirma taurė skirta šampanui. Antra – baltam vynui. Trečia – raudonam vynui. Ketvirta – desertiniam vynui. Penkta – kokteiliams. Šešta – likeriams. Gėrimų taurės statomos už lėkštės dešiniau, vienoje linijoje viena kitos pradedant iš kairės nuo pačios didžiausios. Taurė, kuri pradedama naudoti pirma, statoma dešiniausiai.